PDF Archive

Easily share your PDF documents with your contacts, on the Web and Social Networks.

Share a file Manage my documents Convert Recover PDF Search Help Contact



Angelas Sargas 1.pdf


Preview of PDF document angelas-sargas-1.pdf

Page 1...3 4 567264

Text preview


5
Pasirodė, kad Dervinis už mūsų nugaros sudarė sutartį su LDDP. Visi nesusipratimai kyla dėl
to, kad Brazauskas iki šiol mano, jog CK pastatas – jų turtas, o mes vadovaujamės mums išduotais
TSKP CK dokumentais. Tai liečia visus pastatus, pastatytus už TSKP lėšas. Apie archyvo atidavimą
neegzistuojančiai Lietuvos valstybei negali būti jokios kalbos.
Kadangi Dervinio dalinio sutartis su LDDP galiojo tik iki naujųjų metų, po švenčių mes
buvome priversti patys saugoti minėtus pastatus… Taigi kartoju: nieko ypatingo čia nevyksta, tai
mūsų vidaus reikalas ir mes patys jį išspręsime…“2
Kaip parodė vėlesni įvykiai, kurių vienu iš aktyvių dalyvių buvo tas pats V.Šejinas, tas
komunistų „vidaus reikalas“ tapo didžiuliu išbandymu visai Lietuvai ir kainavo jos žmonėms daug
kraujo ir ašarų. Bet štai viena įdomi detalė: vykstant ginčams dėl archyvo, vienas jaunas TSRS VRM
kareivis tyliai, kad neišgirstų vadai, pasakė: „Būtų kvaila ir apmaudu, jei šiandien kartu gėrę arbatą,
rytoj sušaudysime vieni kitus…“
Eilinis buvo daug išmintingesnis už karininkus su didelėmis žvaigždėmis…
Ne ką ramesnės buvo ir kitos dienos: tiek vienos, tiek kitos pusės priimami kai kurie
politiniai sprendimai aitrino ir taip įtemptą padėtį, jie neišvengiamai turėjo tapti (ir tapo) protrūkio
katalizatoriumi. Konkrečiai, sausio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaujama
K.Prunskienės, priėmė nutarimą dėl maisto produktų kainų padidinimo. Nevertinsime šio sprendimo
politinį pagrįstumą,– užtenka paminėti, jog ekonomikos atžvilgiu jis, ko gero, buvo teisingas ir, kaip
parodė ateitis, neišvengiamas. Tačiau, turint galvoje pavojingai įelektrintą ir radikaliai suskaldytą
šalies visuomenę, momentas priimti šį nutarimą buvo parinktas ne pats tinkamiausias: nemažai
žmonių, pavyzdžiui, pamatę valgykloje, jog salotos kainoja ne 20 kapeikų, kaip anksčiau, o daugiau
nei 1 rublį, sureagavo kaip bulius į raudoną skudurą. Suprantama, priešinga Lietuvos
nepriklausomybei pusė negalėjo nepasinaudoti tokia dovana: preteksto sukelti neramumus ir pasiekti
pagrindinį tikslą, t.y. įvesti Lietuvoje tiesioginį TSRS prezidento valdymą, nebereikėjo ieškoti, puiki
proga pati plaukė į rankas.
Darius Kuolys, 1991 m. – kultūros ir švietimo ministras:
„Prieš pat lemtingus sausio įvykius mes (su statybos ir urbanistikos ministru A.Nasvyčiu,aut.) stengėmės susitikti su Vytautu Landsbergiu: norėjome įspėti, kad skubiai būtina ieškoti
konstruktyvesnių parlamento ir Vyriausybės sąveikos formų. Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas
sutiko mus priimti, bet laiką vis atidėliojo. Pagaliau atėję sutartą valandą radome Vytautą Landsbergį
tamsiame rūmų koridoriuje šnekantį su ministro Marijono Misiukonio pavaduotoju Petru Liubertu.
Jų ilgo pokalbio pabaigos taip ir nesulaukėme. Pajutome, kad mudviejų iniciatyva parlamento
pirmininkui jau gali atrodyti pavėluota“.3

2
3

Ten pat.
„Pirmoji Vyriausybė. 1990-1991“, Vilnius, „Pradai“, 2000.